Kas yra maisto bankai?

Maisto bankai – tai ne pelno siekiančios maisto skirstymo organizacijos, kurios teikia gerą perteklinį maistą badaujantiems žmonėms. Daugiau nei 80 pasaulio šalių veikiantys maisto bankai yra sukurti taip, kad spręstų unikalias kiekvienos bendruomenės problemas, atsižvelgtų į jos kultūrą ir maisto sistemas. Maisto bankai ne tik padeda mažinti badą, bet ir švelnina klimato kaitą, stiprina bendruomenes ir prisideda prie pažangos siekiant JT darnaus vystymosi tikslų.

LIETUVA

„Maisto bankas“

1. Savanoriai su autobusiukais kasdien vyksta į daugybę parduotuvių, kuriose surenka paskutinę dieną galiojančius maisto produktus ar parduoti nebetinkamus, tačiau valgymui dar gerus vaisius ir daržoves. Pvz., stipriai prinokusius ar jau šiek tiek juoduojančius bananus.

2. Taip pat sandėliuose priimame nerealizuotą paramą iš gamintojų ar ūkininkų. Nerealizavimo priežastys labai įvairios – klaidos etiketėse, atšaukti užsakymai, ūkininkai dažnai susiduria su situacijomis, jog daržovės užauga prekybai netinkamo dydžio ar formos.

3. Visą šį maistą savanoriai sandėliuose išrūšiuoja pagal kategorijas, patikrina galiojimo datas (duoną deda prie duonos, bananus prie bananų ir t.t.). Yra maisto produktų, kurių parduoti po termino „Geriausias iki” jau nebegalima, tačiau dar kelias dienas juos galima valgyti ir dalinti labdarai. Tokių atvejų pas mus taip pat nemažai, tad savanoriai produktus rūšiuoja ir pagal ženklinimą.

4. Tuomet visi geri ir vartojimui tinkami produktai suskirstomi atiduotuvėms arba kitoms nevyriausybinėms organizacijoms. Pvz. savanoriai žino, kad į sandėlį antradieniais turi atvykti senelių globos namų atstovas, žino, kiek tuose namuose yra globojamų senjorų ir pagal tą dieną į sandėlį atsivežtus maisto kiekius paskirsto gautus produktus – pvz. dėžė duonos, dėžė daržovių, vaisių, pieno ar mėsos gaminių (vnt. pagal organizacijos globojamų žmonių skaičių).

5. Maistą, kuris dėl savo „būklės” jau nebeatlaikytų transportavimo, bet dar yra geras (pvz. labai prinokęs pomidoras, kurį vežant galima lengvai sutraiškyti), nešame į perdirbimo virtuvę. Čia savanoriai su virėja iš tokių maisto produktų ruošia džemus, troškinius, sriubas, kuriuos konservuoja ir jau po to vėl atiduoda organizacijoms ar tiesiai stokojantiems.

6. Pasitaiko ir maisto produktų, kurie nebetinka net ir perdirbimo virtuvei – jie žmonių valgymui yra blogi. Šį maistą atiduodame gyvūnus globojančioms organizacijoms (jei maistas gyvūnams tinkamas) arba ūkininkams, kurie blogą maistą sumaitina kiaulėms ar juo patrešia laukus (sukompostuoja).

Kas būtų, jei to nedarytume?

• Daugybė gero maisto nugultų į šiukšlynus ar būtų tiesiog utilizuojama (o dabar tuo maistu galima padėti žmonėms);

• Pūdamas maistas skleidžia metano dujas, kurios tiesiogiai prisideda prie klimato atšilimo;

• Maisto gamybai išnaudojama daugybė pinigų, žemės resursų, žmonių laiko, darbo jėgos. Savo tikslo nepasiekęs maistas reiškia, kad visi maisto gamybai ir auginimui reikalingi ištekliai sunaudoti tiesiog veltui.

Kiekvieną dieną „Maisto banko“ savanoriai sandėliuose ir mažuose sandėliukuose dirba tam, kad nutiestų tiltą tarp perteklių turinčių ir patiriančių nepriteklių.

Kaip atrodo kasdienė „Maisto banko“ veikla?

PASAULIS

Maisto bankai pasaulyje

Maisto bankų teikiamos paslaugos skirtingose valstybėse gali skirtis, nes jie reaguoja į savo bendruomenės poreikius, kad suteiktų pagalbą skurstantiems ar krizės paliestiems vietos gyventojams.

Gelbėja maistą

Maisto bankai surenka perteklinį maistą iš ūkininkų, gamintojų, prekybos centrų, maitinimo įstaigų. Kol dar maisto galiojimo terminas nepasibaigęs, jį iškart išskirsto ir atiduoda skurstantiems žmonėms.

Dalina maisto davinius

Visuomenė aukoja ilgai negendančius maisto produktus prekybos centruose. Jį surūšiuoja ir perduoda skurstantiems žmonėms.

Dalina maisto korteles

Kartais maisto bankai išduoda maisto korteles/kuponus skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Taip žmonės gali patys pasirinkti ir nusipirkti maistą parduotuvėse, atsiskaitydami kortelėmis.

Teikia papildomą paramą

Maisto bankai padeda žmonėms išsivaduoti iš skurdo, teikdami papildomą paramą, kad padėtų žmonėms įveikti krizes, su kuriomis jie susiduria, ir ateityje jiems nebereikėtų naudotis maisto banko paslaugomis. Tai gali būti, pavyzdžiui, konsultacijos dėl skolų, psichikos sveikatos priežiūra arba patarimai dėl pašalpų. Maisto bankai, norėdami padėti krizę išgyvenantiems žmonėms, pasikliauja vietos bendruomenių parama.

„Maisto banko” idėja gimė JAV 1967 metais ir greitai paplito įvairiose pasaulio šalyse. Europoje maisto bankai pradėjo kurtis nuo 1984 metų. Dabar pasaulyje veikia ne tik maisto bankai, bet ir maisto bankų federacijos – pavyzdžiui, Europos maisto bankų federacija FEBA, kurios nariu Lietuvos „Maisto bankas” tapo 2009 metais.

Kaip maisto bankai veikia visame pasaulyje?