Su maisto švaistymu kovoti padeda ir naujos technologijos, ir verkiantys maisto personažai – 6 įdomūs sprendimai iš viso pasaulio, mažinantys maisto švaistymą
Maisto švaistymas vis dar yra opi problema visame pasaulyje – per metus išmetama 1,3 milijardo tonų maisto, tai yra kas trečias maisto produktas. Tai ypač prisideda prie žalos aplinkai – maisto švaistymas sudaro 10 proc. visų pasaulio CO2 emisijų, taip pat išmetant maistą kartu veltui švaistomi resursai, reikalingi tam maistui užauginti ir pagaminti. Pavyzdžiui, išmesdami vieną duonos riekę kartu iššvaistome ir 280 litrų vandens, taip pat aliname žemę, daugybės žmonių darbą paverčiame atliekomis
Norint sumažinti ar bent pristabdyti daromą žalą, visame pasaulyje ieškomi nauji būdai, kurie padėtų kovoti su maisto švaistymu. Nuo dirbtinio intelekto įrankių, iki lipdukų su verkiančiais personažais – kokie sprendimai padeda spręsti šią problemą?
Valgomos pakuotės
Valgomos pakuotės iškart sprendžia dvi problemas – pakeičia plastiko pakuotes ir sumažina plastiko vartojimą bei aplinkos taršą, o kartu apsaugo maistą nuo greito gedimo ir taip mažina maisto švaistymą. Dažnai tai būna danga iš natūralių maistinių medžiagų (pavyzdžiui, krakmolo arba vaisių, daržovių žievelių ar odelių) – maisto produktas panardinamas ar apipurškiamas medžiaga, kuri suformuoja apsauginę plėvelę.
Įdomu, jog Bostono startuolis „Foodberry“ maistines plėveles pritaiko įvairiausiems maisto produktams – humusas būna padengtas medžiaga, pagaminta iš skrudintų raudonųjų paprikų pluoštų, o ledai gali būti padengti mango, apelsinų, žemės riešutų sviesto, mėtų ir sūdytos karamelės skonio plėvelėmis.
Dar vienas įdomus valgomų pakuočių išradimas – E6PR skardinių pakuočių žiedai, pagaminti iš po alaus gamybos likusių kviečių ir rugių atliekų. Patekę į vandenį jie susiskaido ir virsta pašaru žuvims.
Bendruomenių šaldytuvai ir dalinimasis maistu
Visame pasaulyje kuriasi vis daugiau bendruomenių šaldytuvų, kuriuose patys gyventojai gali palikti maistą, kurio nesuvartos ir paimti tuos produktus, kurių reikia. Tokį šaldytuvą turime ir Lietuvoje, Vilniuje esančiame Sapiegų parke – šią idėją iniciavo bendruomenės centras „Miesto laboratorija“.
Taip pat dalintis ir mažinti maisto švaistymą visame pasaulyje padeda tokios programėlės kaip „Olio“ ar „Too Good To Go“ – jos padeda restoranams, kavinėms ar patiems žmonėms atiduoti nesuvartotą, nerealizuotą maistą tiems, kurie gali jį suvartoti. Šitaip vien „Olio“ programėlė nuo 2015 metų padėjo išsaugoti 150 milijonų porcijų maisto.
Lipdukai su verkiančiais maisto produktais
Japonijoje parduotuvių tinklas „FamilyMart“ ant besibaigiančio galiojimo maisto produktų klijuoja nuolaidų lipdukus su verkiančių personažų paveikslėliais – ašarojančia duona, lašiša ar tortu. Tai tapo sėkmingu būdu kovoti su maisto švaistymu – parduotuvėse išmetamo maisto kiekiai sumažėjo 5 procentais.
Lipduke pavaizduotas verkiantis maisto produkto personažas ir užrašas „Padėk man“ kelia klientų empatiją. Taip su nuolaida parduodamų prekių pirkimas perteikiamas kaip maisto gelbėjimas, šitaip sumažinant psichologinį barjerą, kurį kai kurie vartotojai jaučia pirkdami su nuolaida parduodamus produktus. Tai patvirtina ir pirkėjų atsiliepimai: „Man buvo gėda pirkti produktus su nuolaida, bet dabar, kai galvoju apie pirkimą kaip apie pagalbą, nusipirkti besibaigiančio galiojimo maistą galiu daug lengviau“.
AI įrankiai namuose
Dirbtinis intelektas vis labiau taikomas visose gyvenimo srityse, taip pat ir virtuvėje. Jis padeda planuoti pirkinius, sunaudoti namuose turimus produktus, primena apie besibaigiantį galiojimo laiką ir net padeda gaminti.
Viena dažniausių priežasčių, kodėl maistas išmetamas – neapgalvoti pirkiniai ir neplanuoti valgiai. Tokios programėlės kaip „Mealime“ ar „Yummly“ sudaro individualius savaitės valgiaraščius pagal šeimos dydį, mitybos įpročius, alergijas ar mėgstamus produktus. Jos taip pat automatiškai sugeneruoja pirkinių sąrašą, todėl lengviau nusipirkti tik tiek, kiek iš tiesų reikės, ir taip išvengti iššvaistyto maisto.
Taip pat DI programėlės gali pasiūlyti, ką pasigaminti iš namuose likusių ingredientų Viena tokių programėlių – „Nosh“, leidžianti įvesti namuose turimus produktus, stebėti jų galiojimo datas ir rasti receptus būtent iš jų.
Naujos kartos buitinė technika taip pat padeda kovoti su maisto švaistymu. Išmanūs šaldytuvai gali priminti apie besibaigiantį produktų galiojimo laiką, sekti atsargas ir pasiūlyti receptus pagal tai, kas yra jų viduje. Kai kurie modeliai siunčia pranešimus į telefoną, jei tam tikrus produktus reikėtų sunaudoti artimiausiomis dienomis. Tuo metu išmaniosios orkaitės, pavyzdžiui, „Brava“, atpažįsta gaminamą maistą ir automatiškai parenka tinkamą kepimo laiką bei temperatūrą, taip sumažindamos nesėkmingo gaminimo ir sugadinto maisto tikimybę.
Dirbtinis intelektas restoranuose
Dirbtinis intelektas restoranuose ne tik palengvina valgiaraščio kūrimą ar rezervacijų užsakymą, bet ir padeda mažinti maisto švaistymą. Vienas populiariausių sprendimų šioje srityje yra „Winnow“ – dirbtiniu intelektu pagrįstas maisto atliekų nuskaitymo ir tvarkymo sprendimas. „Winnow“ sistemą, kurią naudoja daugiau nei 90 šalių restoranai, sudaro svarstyklės, skirtos nustatyti, kiek maisto atliekų išmetama į šiukšliadėžę, ir kamera, galinti atpažinti daugiau nei 1000 rūšių maisto produktų. Sistema realiuoju laiku pateikia šiuos duomenis vartotojams ekrane bei kasdienes ir savaitines ataskaitas restoranui.
Taip pat šiai problemai spręsti sukurtas ir startuolis „Orbisk“ – ši įranga nuskaito lėkštės turinį ir identifikuoja visus likučius prieš išmetant juos į šiukšliadėžę. Taip restoranas gali pritaikyti porcijų dydžius ir ženkliai sumažinti maisto švaistymą.
Maisto bankai
Dar vienas būdas prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo visame pasaulyje – prisidėti prie maisto bankų veiklos. Maisto bankai kasdien gelbėja maistą nuo išmetimo, jį perduoda stokojantiems žmonėms, todėl visi, savanoriaujantys ar remiantys maisto bankus savo šalyje tiesiogiai prisideda prie kovos su maisto švaistymu.
Nuotrauka iš DesignBloom
